Create a blog post subtitle that summarizes your post in a few short, punchy sentences and entices your audience to continue reading.
Moteris yra stebuklas - jos fiziniame kūne vyksta sudėtingiausi biologiniai procesai, o dvasiniame yra nešiojamos didžiai gražios idėjos, aistra gyventi, kurti, savo ir pasaulio skausmą versti grožiu. Šiandien galime lengviau atsipūsti dėkodami, kad stebuklas būti moterimi yra pagaliau pripažintas stebuklu, o pats stebuklingumas įgauna pagreitį augti ir laisvėti, išlaisvindamas visas pasaulio moteris. Galbūt ne visada sėkmingai, galbūt ne kiekvienam pasaulio krašte vienodai greitai, bet visgi - šiandien moterys skleidžiasi didžiuliu greičiu. Tai yra labai gerbtina ir verta švęsti.
Tik ar neateina laikas atsisukti ir į kitą, vyriškąją, pusę su ta pačia išlaisvinimo intencija?
Juk, visų pirma, šiandien vyrui (ir ne tik tam, kuris visą gyvenimą manė tvirtai žinantis, kad moters vieta - virtuvėje, bet ir nuoširdžiai švenčiančiam feminizmą, lyčių lygybės judėjimą ir apskritai moterį) yra nepaprastai sunku. Griūva visos nuostatos, ant kurių amžių amžius stovėjo šiandienos vyro protėvių gyvenimai. Tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama, įprasta, natūralu, dabar tampa peiktina. Tokiu būdu šiandienos vyras gyvena sunkiame visuomenės persilaužimo etape ir net turėdamas geriausias intencijas ne visada žino, kaip turi elgtis, ką turi manyti, kaip turi gyventi. Jo tėtis, senelis, prosenelis turėjo gyvenimo šabloną - gyvendavo taip, kaip visus amžius gyveno vyrai prieš juos ir viskas jiems buvo aišku ir ramu, nes niekas per daug nekito. O šiandien vyras jokio šablono nebeturi ir pats turi mokytis daugybės naujų dalykų. Mūsų šeimos, santykiai, rolės, visa visuomenė keičiasi. Atėjus naujai erai moteriai, atėjo nauja era ir vyrui. Moteris su ta era tvarkosi puikiai, nes pati ją sukūrė laukusi beprotiškai ilgai, o vyrui, štai, sekasi sunkiau ir reikia pagalbos, tik tai dėl kažkokių priežasčių yra dar labai silpnai suvokiama.
Visų antra, mes pamirštame, kad pamilti savo kūną gyvybiškai reikalinga ne tik moterims. Kad mokykloje kūno sudėjimu ar pasiekimais lyginasi ne tik mergaitės. Kad tyčiojamasi yra ne tik iš mergaičių. Kad su savo emocijomis ir skausmu nemoka tvarkytis ne tik mergaitės. Kad skauda ne tik mergaitėms. Kad, galiausiai, turėtų egzistuoti ir stebuklas būti ne tik moterimi.
Ant gražių moterų krūtinių amžių amžiais laikytos užgriuvusios sunkios patriarchato rankos jau beveik nustumtos ir moterys kvėpuoja vis laisviau ir laisviau. Tik tuo tarpu nustumtosios rankos nusviro ir nebežino, kur pasidėti. Vyras nebėra dominuojantis - jis turi mokytis būti partneriu. Vyras nebeturi versti kalnų galvodamas, kad moteris to neišgali - moterys jau seniausiai ir sėkmingai pačios vienos juos verčia. Vyras ant pečių nešasi savo ir visų savo protėvių užslopintas emocijas, laukiančias, kol joms galima bus pamatyti dienos šviesą. O kokia forma? Kaip, jei berniukus vis dar auginame sakydami “būk tikras vyras - neverk”?
Mes tokie reikalingi vieni kitiems. Mes dar turime ramiai ir atvirai pasikalbėti apie tiek daug dalykų. Mes dar turime išleisti tiek daug prisikaupusių emocijų, skausmų ir traumų.
“We have to free half of the human race, the women, so they can help to free the other half” - Emmeline Pankhurst
Tad kaip išlaisvinti vyriškąjį stebuklą?