Kaip žinia, visų religijų atstovai turi savotiškus ritualus, tradicijas, požiūrį į pasaulį ir moteris bei menstruacijas. Tačiau koks jis? JUDAIZMAS Judaizmo šalininkų požiūris bene griežčiausias. Moteris mėnesinių metu laikoma nešvaria (niddah). Šitaip yra ir su viskuo, ką ji paliečia, daiktai bei žmonės tampa suteršti, todėl atsiranda suvaržymų tiek kasdienybėje, tiek seksualiniame gyvenime (čia verta paminėti, kad apribojimai taikomi susituokusioms moterims, todėl dažnai jaunuoliai lieka savotiškame vakuume, nes nežino, ką ir kaip daryti su savo kūnu.) Ir tik po kraujavimo pabaigos praėjus savaitei galima atsikratyti šio “prakeiksmo”. Norint tai padaryti moteris turi nusiprausti ritualinėje vonioje (mikveh) ir paaukoti bažnyčiai. Žinoma, ši tradicija atėjusi iš senų laikų, XXIa. judaizmo atstovės turi kiek kitokį požiūrį į šį natūralų reiškinį. Juk tyrumas bei nešvara yra dvi skirtingos šventumo pusės ir todėl nereikėtų smerkti to, kas neišvengiama nes kūnas yra dievo tvirtovė. Interpretuoti torą yra šimtai būdų ir kiekviena gali atrasti tinkantį sau. KRIKŠČIONYBĖ Krikščionys neturi ypatingų suvaržymų moterims, nors apie mėnesines galvoja tą patį kaip ir judėjai. Tik kai kurios šios religijos atšakos, tokios kaip ortodoksai, pataria menstruacijų laikotarpiu nepriimti komunijos. Tačiau jau ir šis požiūris laikomas pramanais. INDUIZMAS Pagal Vedas moterys yra lygios vyrams (gal net pranašesnės dėl menstruacijų).Tačiau šis požiūris, dėl įtakų iš kitų religijų, pasikeitė ir kurį laiką į jas buvo žiūrima kiek kitaip (kaip ir judaizime, manoma, kad kraujavimas suteršia moters kūną ir sielą). Mėnesinių metu jos prilyginamos neliečiamiesiams ir joms neleidžiama lankytis šventyklose, savo namų virtuvėse bei kitose sakraliose vietose. Manoma, kad Dar draudžiama nešioti gėles, liesti kitus žmones bei mylėtis. Brahmanų (aukščiausių dvasininkų) šeimose moterų socialinis gyvenimas sustabdomas 4 dienom. Jei ši užsiima siuvimu, dainavimu ar kitais menais, šiuo periodu ji negali to daryti Jei šeima pasitaiko dar konservatyvesnė, moteris turi būti atskirame kambaryje, naudotis tik jai skirtais indais. Po savo ciklo moteris, kaip ir judaizime, turi apsišvarinti ritualinėje vonioje. Bet viskas keičiasi ir paskaičius merginų asmenines patirtis, galima susidaryti visiškai kitokį vaizdą. Per mėnesines jomis yra rūpinamasi, neleidžiama dirbti bei tikima, kad tai yra vidinių pokalbių su savimi bei apsivalymo metas, laikas, kai moteris sulėtina savo tempą ir klausosi, ką jai sako kūnas. BUDIZMAS Net nestebina, kad ši religija kraujavimą laiko natūraliu fiziniu vyksmu, kuris turi įvykti periodiškai. Buda nepalaikė požiūrio, kad moters kūnas gli būti nešvarus tada, kai ji kraujuoja. Jis skelbė vidinio skaistumo idėją bei meilės ir gerumo pilnas mintis. Tačiau kaip ir visur, bėgant laikui, tokie mokymai pasimiršo. Kai kuriose Tailando bei Japonijos dalyse moterims draudžiama įeiti į šventyklas, o Burmoje dar ir žiūrėti į Budos atvaizdus. ISLAMAS Ši religija, tikriausiai laikoma pačia griežčiausia, tačiau jos atstovų požiūris į mėnesines gan panašus į judėjų, manoma, kad tuo metu moterys yra suterštos. Joms draudžiama liesti koraną, nes tai gali daryti tik „švarieji“, badauti ramadano (ir ne tik) metu, eiti aplink kabą, būti mečetėse, mylėtis, o vyrams draudžiama išsiskirti su savo žmona. Kiek nustebino tai, kad moterys nuoširdžiai liūdi, kad negali badauti kaip ir visi, bet įsigilinus supranti, jog jos jaučiasi negalinčios garbinti savo dievo taip, kaip nori. Aišku, joms yra leidžiama klausytis korano mokymų, užsiimti socialine veikla ir linkėti gero kitiems ir taip garbinti savo dievą. Taip pat, kaip žinia, jaunos merginos iki savo pimų menesinių neprivalo atlikti religinių ritualų bei nešioti hidžabą, bet kiekviena šeima nusprendžia, kaip elgtis. XXIa. RELIGIJA Nors visi aptarti tikėjimai vis dar egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje ir turi savo išpažinėjus, yra viena religija,kuri suvienija juos visus – vartojimas. Reklama jau senokai perėmė pranašų vaidmenį ir diktuoja, kaip turime gyventi. Čia taip pat išryškėja tam tikras požiūris į moters kūną. Nekalbėsiu apie pink tax ar body shaming, bet paminėsiu paketų ir tamponų reklamas, kur kraujas vis dar yra mėlynas skystis, o menstruacijos vadinamos „tomis dienomis“, nes kaip gi skambės visi tie “baisūs“ pavadinimai? Taip vis dar ugdomas požiūris, kad tokiomis temomi kalbėti nederėtų. Prie jų prisideda iš močiučių ar mamų išmokti raudondvariai ar puskės. Tačiau pokytis matosi ir gera jį pastebėti ne tik bendraujant, bet ir naršant internete. Štai Teen Vogue pavyko atrasti straipsnių, kuriuose įvairių religijų atstovės kalba apie savo patirtis susijusias su mėnesinėmis. O ką jau kalbėti apie Rupi Kaur nuotraukų seriją „period“ ar neseniai atsiradusią nebegėda iniciatyvą. Vien dėl to darosi lengviau kalbėti apie tai, kas dar prieš keletą metų buvo tabu. Viskas juda beprotišku greičiu pirmyn ir tikiu, kad mūsų laukia pozityvūs pokyčiai. Juk šis pasaulis toks įvairus, spalvotas ir tik pažindamos jį suprasime daugiau apie pačias save, išmoksime vertinti tai, ką turime mes ir gerbti tai, ką turi kitos. Tegul mūsų skirtumai ir iššūkiai įkvėpia, o ne gąsdina ir stabdo!