Ar dažnai susiduriate su seksizmu? Darbe? Laisvalaikiu? Labai dažnai seksizmą nurašome kaip vyrų praktiką žeminti moteris, bet ar tikrai seksistai (kalbant apie moteris kaip seksizmo objektą) būna tik vyrai? Mano draugė pasidalino istorija apie praktiką jos darbe: ji išgirdo, kad jos bosė nusprendė nepriimti merginos į darbą, nors ši reikalavimus ir atitinka, nes jai JAU 28 metai ir ji turi vaikiną, "tad kiek čia beliko, kad susilauks vaikų ir dings". Nes juk pagal egzistuojančią praktiką net nekyla mintis, kad jei ir susilauktų kada vaiko, tėvystės atostogų galėtų eiti vyras. Hmz, kažin, ar pagalvoja apie tai ji kalbindama interviu vyrą? Tyrimai rodo, kad vyrai su šeimomis darbdaviams atrodo patikimesni, nes šie bus pasiruošę dirbti daugiau dėl šeimos ir norės stabilumo. Taip pat renkantis kitus specialistus, kažkodėl moterims atrodo, kad geresnis IT specialistas bus vyras, o vaikus mokės prižiūrėti tik moteris. Bet čia tik vienas aspektas. O jei įbristume į grožio mišką? Argi ne moterys pirmos sušunka: 'kaip ji apsirengus', 'iš veido išėjus', 'visai savimi nesirūpina', 'su tokiom plačiom kelnėm ji atrodo itin nemoteriškai' ir tt. O kur dar kiti stereotipai, kas moteriai pridera ir nepridera: įsikandusi tą cigaretę, dvokia, merginai tai nepridera.'; 'keikiasi kaip vežikas, merginai tai nepridera'.
Pačios moterys pjauna šaką, ant kurios sėdi. Bet tuoj visos suprasime, kad tik padėdamos viena kitai, traukdamos viena kitą į viršų ir naikindamos tuos kvailus stereotipus, galėsime būti laisvos būti savim.